Laikas kaip smėlio smiltys išbyra pro pirštus, tačiau palieka žymę, prieš 80 metų pradėtų vykdyti masinių trėmimų žaizdos dar ilgai išliks mūsų atmintyje. 1943 m. išriedėjo pirmasis vagonas, paženklintas ašaromis, neviltimi, skausmu. Kad mokiniams tremtis nebūtų tik istorinis faktas, dalyvavome Kalvelių kultūros centro organizuojamame minėjime.
Kalvelių „Aušros“ gimnazijos mokiniai apsivilkę tautinius drabužius lydimi muzikos mokytojos Valentinos Fedorovič ir lietuvių kalbos mokytojos Daivos Pugačiovienės nešė ąžuolo lapų vainiką iki Kenos geležinkelio stoties, uždegė žvakių, meldėsi, dėjo prie bėgių gėlių siekdami pagerbti Sibiro kančias patyrusių žmonių atminimą. Grįžę į kultūros centrą dalyvavome renginyje: skaitėme eilėraščius apie Tėvynę, dainavome pagal Maironio eilėraštį sukurtą dainą „Lietuva brangi“, žiūrėjome vaizdo įrašus.
Šiemet birželio 14-oji, Gedulo ir vilties diena, skirta tam, kad visai Lietuvai susivienijus išsaugotume kiekvieną vardą ir likimą, todėl kantriai skaitėme ištremtų žmonių vardus ir pavardes, įvardijome, ar jie grįžo iš tremties.
Dalyvaudami šiame renginyje „perleidome“ istoriją, skaudžiai palietusią Lietuvą, per savo jausmų prizmę, pajutome gailestį ir pagarbą tremtiniams.