„MAŽASIS PRINCAS“ PO ŽVAIGŽDĖTU DANGUMI

Jeigu giedrą naktį užvertę galvas danguje matote tik žiburiukus, matyt, nesate skaitę Antuano de Sent Egziuperi filosofinės pasakos „Mažasis princas“, kuri leidžia mūsų fantazijai įsibėgėti ir įsivaizduoti karaliaus, verslininko, žibintininko ar išpuikėlio planetas.

                      Siekdami susieti meninę fantaziją su moksline tikrove lapkričio 17 dieną vykome į Lietuvos etnokosmologijos muziejų, esantį netoli Molėtų, įkurtą  dr. Gunaro Kakaro ir dr. Liberto Klimkos. Čia darniai dera inovacijos ir etnologija, moksliniai išradimai ir tautiniai atributai. Ekskursija po muziejų imituoja kilimą Pasaulio medžiu iš požemio į dangų.  Mokiniai smalsiai apžiūrinėjo eksponatus, klausėsi pasakojimų apie planetas, juodąsias skyles, lietuvių astronauto Rimanto Stankevičiaus skrydį į kosmosą ir tragišką žūtį Italijoje. Fizinės ištvermės pareikalavo kilimas laiptais į 30 metrų aukščio apžvalgos bokštą, nuo kurio atsivėrę šešių ežerų ir Labanoro girios vaizdai atėmė žadą. Būdami arčiau dangaus diskutavome, ko moko mažojo princo aplankytų planetų veikėjai, kodėl ši beveik prieš 80 metų Antuano de Sent Egziuperi parašyta filosofinė pasaka aktuali šiais laikais, kokia šio kūrinio pagrindinė mintis. Nusileidę ant žemės pagauti įkvėpimo ėmėmės piešti, neatitraukdami flomasterio nuo popieriaus lapo, mažojo princo aplankytas planetas.

                      Ši integruota literatūros, fizikos ir dailės pamoka analogų Europoje neturinčiame muziejuje privertė į kai kuriuos dalykus pažvelgti naujai – sintetinant mokslo, filosofijos ir literatūros žinias. Tikimės giedrą pavakarę nuvykti į Molėtų observatoriją ir galingu teleskopu pažvelgti į kurią nors planetą. Kažin, ką ten išvysime: silikatų, dujų sankaupą ar žibintininką, nepaliaujamai atliekantį savo pareigą?

Lietuvių kalbos ir literatūros vyr. mokytoja Daiva Pugačiovienė