EDUKACIJA „GRAIKŲ MITAI IR KVAPAI“

Spalio tryliktos rytą I-II G klasių mokiniai nuvyko į Taikomosios dailės ir dizaino muziejų, kad susipažintų su kvepalų istorija ir pasigamintų aliejinius kvepalus.

                      Mokiniai atidžiai klausėsi edukatorės Daivos pasakojimo apie kvapniųjų aliejų gamybą ir aromatinių augalų naudojimą Egipte, sužinojo, kad graikai „buvo pamišę dėl kvapų“, naudojo juos pirtyse, asmens higienoje. Populiariausi kvapai buvo levanda, cinamonas ir muskusas. Kažin, kokie kvapai galėjo patikti graikų mitų herojams? Apie tai mąstydami gimnazistai toliau keliavo kvepalų istorijos takais. Sužinojo, kad  Avicena pirmasis išgavo rožių kvapą destiliavimo būdu, Paryžiaus parfumeriai pradėjo gaminti sintetinius kvepalus, kurie iki šiol yra populiarūs. Aukštosios mados namai gauna labai daug pelno iš kvepalų, kuriuos kuria profesionalai, pavyzdžiui, Chanel Nr. 5 sukūrė prancūzų kilmės rusų parfumeris Ernestas Bo. Renkantis kvepalus svarbu žinoti, kad juos sudaro viršutinės, širdies ir bazinės natos, pastarosios išsiskleidžia vėliausiai ir išlieka ilgiausiai, todėl svarbu neskubėti rinktis. Kita vertus, „Kvepalai kaip meilė turi užkariauti moters širdį akimirksniu“ (Parkė).

                      Pasiklausę kvepalų istorijos ir apžiūrėję ekspoziciją mokiniai ėmė kurti pasirinkto graikų mito herojaus kvepalų etiketes. Pagaliau atėjo momentas, kai paaugliai ėmė „degustuoti“ kvapus ir mąstyti, kokie eteriniai aliejai geriausiai atspindėtų herojus. Galbūt Sizifui, besimėgavusiam dieviškuoju nektaru, tiktų saldžiųjų apelsinų kvapas su keliais lašais pelyno, kuris atskleistų nesibaigiantį „kartų“ akmens ridenimą. Prometėjas – drąsus ir atkaklus – įdavęs žmonėms ugnį, galėtų kvepėti ugniažole ir kadagiu, primenančiu, kokius skausmus jis kentėjo, kai erelis jo kepenis draskė. Savimylai Narcizui labiausiai tiktų gėlių: bergamotės, orchidėjos, levandos, kvapai su keliais lašai pelargonijos, reiškiančia tragišką jo baigtį. Orfėjo lemtį atspindėtų „lengvi“ kaip jo arfos melodija kvapai: citrinžolių su karčiojo greipfruto natomis. Euridikė mirė miške nuo gyvatės nuodų. Argi jai netiktų pušų, santalų kvapai? Mokiniai prisiminę graikų mitų siužetus kūrė nuostabias eterinių aliejų kompozicijas tol, kol išgavo „charakteringą“ kvapą.

                      Ši edukacija leido ne tik pasimėgauti aliejinių kvepalų gamybos procesu, bet ir naujai permąstyti literatūros kūrinius.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Daiva Pugačiovienė